Linksmi artikuliacinės mankštos pratimai

2019-03-29

  Žinodama, koks svarbus tėvų indėlis, padedant įveikti vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, Obelių lopšelyje- darželyje vedžiau atvirą logopedinę veiklą tėveliams ir jų penkiametėms atžalėlėms – „Mama, tėti, man smagu, liežuvėlį mankštinu“.  Grupinės veiklos metu norėjau supažindinti tėvus, kaip namuose, ne monotoniškai,o patraukliai ir linksmai,  naudojant paprastas priemones mankštinti vaikų kalbos aparatą. Ne vieneri logopedinės praktikos metai leido įsitikinti, kad vaikams žymiai smagiau mankštinti liežuvį, lūpas, gomurį, kai pasiūlomi netradiciniai pratimai, žaidžiant, ragaujant. Be abejo, tai puiki proga linksmai ir naudingai praleisti laiką su savo vaiku. Vaikučiams ir mamytėms artikuliacinio aparato pratimus pasiūliau atlikti kartu, padedant vienas kitam ir klausantis pasakos ,,Linksmasis gyvačiukas- liežuviukas“.

Visos veiklos metu vaikų ir mamų neapleido gera nuotaika, atidumas ir susidomėjimas. Dar kartą įsitikinau, kaip svarbu į vaikų kalbėjimo ir kalbos korekcijos procesą įtraukti tėvus, supažindinti, parodyti. Dabar mamos namuose galės interpretuoti pratimus, pritaikyti juos savo vaikams.

Artikuliacinė mankšta „Linksmasis gyvačiukas- liežuviukas“

Prieš artikuliacinę mankštą tėvams ir vaikams išdalinami paveikslėliai su gyvūnais ir paukščiais, kurie išvardinti tekste.

Pačiame miško viduryje gyveno gyvačiukas. Miškas buvo didelis, jame augo daug medžių. (Medžiai- dantukai. Uždedame priekinius dantis ant apatinės, po to ant viršutinės lūpos).   Jis buvo labai linksmas, nes turėjo daug draugų miško gyventojų. Gyvačiukas labai mėgo dainuoti ir dažnai rengė koncertus ant miško scenos visiems gyvūnams. Šiandien gyvačiukas taip pat ruošiasi koncertui. Anksti atsikėlė, apžiūrėjo aplink esančius medžius, ar visi sveiki ir nenugrius koncerto metu  (liežuviu liečia viršutinius ir apatinius dantis iš vidinės, išorinės pusės), suvalgė pusryčius (imituojame kramtymą) ir atsigėrė daug vandens (imituojame gėrimą). Išlindo iš urvelio (plačiai atidaryta burna iškišame smailų liežuvį), pasižiūrėjo į kairę pusę (liežuvio galiuku siekiame kairįjį lūpų kamputį), po to į dešinę pusę (liežuvio galiuku siekiame dešinį lūpų kamputį) ir po pajudėjo miško scenos link (pratimas liežuviu „Arkliukas joja“). Atšliaužęs prie scenos gyvačiukas pakėlė savo galvą į viršų, kad pasižiūrėti kiek atskrido paukščių jo pasiklausyti (plačiai išsižioję siekiame liežuviu pirmiau viršutinę lūpą, po to liežuvį keliame link nosies).

Vaikai, kurie turi gyvūnų ir paukščių paveikslėlius kartu su tėveliais imituoja jų garsus.

Atskrido:

  • pelėda (uhu-uhu)
  • gegutė (ku-ku)
  • genys (tuk-tuk)
  • gandras (kle-kle)

Po to peliukas pasižiūrėjo į apačią (liežuvį dedame ant apatinės lūpos, po to iškišame labiau link smakro), juk įdomu kokie miško gyventojai be paukščių susirinko jo pasiklausyti?

Pamatė:

  • varlytę (kva-kva)
  • uodą (zzzz)
  • vilką (aūūūūū)
  • ežį (puf puf)

Gyvačiuko padėjėjai įjungė scenos apšvietimą. (Mamytės uždega žvakutes). Visi nekantriai laukė, kada prasidės koncertas. Gyvačiukas uždainavo:

      ssssssssss

     šššššššššš

(Garsiukus taria į liepsnelę. Ji turi plazdenti nuo oro srovės, o pabaigoje tarti stipriai, kad liepsnelė užgestų)

Koncertas pasibaigė. Gyvačiukas nusilenkė ir visiems siuntė oro bučinius (siunčiame oro bučinius).

Artikuliaciniai pratimai

  1. Pūtimo pratimas su vatos gumuliukais. Tėvai atsisėda priešais vaikus, vaikas ant delno deda vatą. Tėvai savo delną laiko priešais vaiko, vaikas taria garsą s, š. Vata turi „nuskristi“ į tėvelių ranką. Tą patį kartoja tėvai.
  2. Pūtimo pratimas „Plunksna ant siūlo“. Tėvai  laiko iškeltą virš vaiko siūlą su pririšta plunksna, burnos lygyje. Vaikai turi virpinti lūpas, kaip arkliukas, kad siūlas judėtų.
  3. Nupūsk maišelį. Tėvai vaikui ant veido uždeda celofaninį maišelį, vaikas turi jį nupūsti, nukreipdamas pūtimo srovę į viršų.
  4. Išpūsk kamuoliuką iš stiklinės. Į neaukštą stiklinę su trupučiu vandens įdedame teniso kamuoliuką, per šiaudelį reikia pūsti į stiklinę stipria oro srove, kad kamuoliukas toje stiklinėje stipriai judėtų arba net iššoktų iš jos.
  5. ,,Futbolas“. Tėvai dviem kaladėlėm pažymi vartus. Vaikas pučia teniso kamuoliuką ir turi pataikyti. Vartai ,,sumažinami“ ir vėl pučiama.
  6. Perkelkim dribsnius (kamuoliuko formos) . Vaikas šiaudelio pagalba turi perkelti iš vieno puodelio į kitą dribsnius. Tuo metu tėveliai prilaiko puodelius.
  7. Laikyk dantukais! Dantimis laikyti medinę mentelę, ant kurios padėtas dribsnis. Kas ilgiau išlaikys?
  8. Dribsnis ant liežuvio. Dribsnį padėti vaikui ant liežuvio galiuko. Liežuvis turi būti iškištas ir siauras, nesiliesti su lūpomis. Laikant dribsnį ant liežuvio, kelti į viršų, į apačią ir į šonus. Tėvai turi prilaikyti smakrą, kad vaikas būtų išsižiojęs.
  9. Sūrių šiaudelių valgymas be rankų. Vaikas, prilaikydamas lūpomis šiaudelį, neliesdamas jį rankomis, turi suvalgyti. Tuo metu galva yra palenkta žemyn.
  10. Nuimk ratelį. Ant medinio iešmelio (tėvai laiko) vaikas užveria žiedo formos dribsnius, po to liežuvio pagalba turi juos nuimti. Be rankų.
  11. Medaus ūsai. Tėvai užtepa vaikams, medaus (džemo) ūsus. Reikia kuo švariau nulaižyti.
  12. Morkiniai arba sūrūs ūsai. Plonais šiaudeliais supjaustyti morkas (šiaudeliai), vaikai iškišdami lūpas į priekį turi išlaikyti morkas lūpomis, be rankų.

Rasa Kundelienė, logopedė metodininkė 

Rokiškio r. Obelių lopšelis- darželis

Veiklos akimirkos: